Cigarų rūkymo ypatybės

Oraus vyro gyvenimo stilius dažniausiai įsivaizduojamas taip: verslas, sportas, gėrimų kolekcijos, automobiliai, brangūs laikrodžiai ir, žinoma, cigaras.

Ispanų išradimas

Indėnų tradiciją rūkyti pailgus tabako prikimštus suktukus greitai perėmė ir ispanų konkistodorai. Šis niekutis Europoje buvo įvertintas kaip vienas iš naujojo pasaulio stebuklų. Ispanai gan greitai suprato tabako auginimo ir gamybos naudą, todėl nenuostabu, kad jie pirmieji pasaulyje užvaldė tabako monopoliją.

Komercinę tabako gamybą Kuboje europiečiai pradėjo 1580 metais. Būtent ispanai išrado cigarą, pagamintą išskirtinai iš tabako augalo lapų ir pavadintą un puro. Kuba ir toliau priklausė Ispanijai bei buvo labai svarbus juodojo tabako tiekėjas Europos šalių cigarų pramonei. Tačiau po truputį ir pati Kuba ėmė kurti savo tabako pramonę.

Tabako ir cigarų gamyba plėtojosi ir kitose Ispanijos kolonijose, pavyzdžiui, Filipinuose, taip pat kitų šalių kolonijose: Brazilijoje, Indonezijoje, Virdžinijos kolonijoje Kamerūne...

20-ajame amžiuje Dominikos Respublikos cigarų pramonė tapo viena iš pirmaujančiųjų, o šiandien pasaulyje užima antrąją vietą po Kubos. Po Fidelio Kastro atėjimo į valdžią Kuba prarado jai svarbią rinką - Jungtines Amerikos Valstijas; tuo suskubo pasinaudoti dominikiečiai.

Lyginant Dominikos Respublikos cigarus su kubietiškais, būtų galima įžiūrėti analogiją su prancūzų vynais. Gaminant kubietiškus cigarus, naudojama tik viena tabako rūšis - Havanesis, čia juos galėtume lyginti su burgundišku vynu, kuris gaminamas tik iš vienos rūšies vynuogių. Dominikos cigarams gaminti naudojamos sumaišytos trys tabako rūšys, kaip bordo - iš trijų veislių vynuogių. Skirtumą tarp kubietiškų ir dominikietiškų cigarų lemia tabakas. O galų gale viską sprendžia pirkėjas, rinkdamasis tai, kas jam labiau patinka. Galima rinktis lengvą dominikietišką cigarą ryte, stipresnį kubietišką - po pietų, o vakare - vėl lengvą.

Tas pats cigaras antrąkart nedegamas

Jau nuo pat pradžių cigaras buvo ypatingo statuso simbolis. Jį rūkė karaliai, prezidentai ir generolai. Žinoma, ir privilegijuota bei uždara visuomenės dalis - politikai. Vinstono Čerčilio be cigaro įsivaizduoti neįmanoma. Iš dešimties jo skirtingų portretų septyniuose seras Čerčilis pavaizduotas su savo ištikimu ir nepakeičiamu cigaru.

Pasaulis cigarus supranta individualiai. Tai atradimų, įkvėpimo, ramybės ir nepakartojamų pasimatymų pasaulis. Tačiau, kad malonumas būtų visavertis, būtina laikytis taisyklių.

1. Kad ir kokį cigarą rūkytumėte, tas galas, kuris uždegamas, visada turi būti nupjautas. Tam naudojamos specialios žirklės arba skylmušiai, prapjaunantys skylutę užklijuotame cigaro gale. Svarbu pašalinti tik patį kraštelį, nes kitaip cigaras išsisuks ir jį teks išmesti. Nebadykite krašto degtuku ar kokteilio lazdele - taip jūs sutrombuosite tabaką ir cigarą bus sunkiau traukti. Etiketės nuimti nereikia, kad nepažeistumėte viršutinių tabako lapų. Jei ji trukdo, nuimkite tada, kai cigaras gerokai sušils.

2. Cigaras labai imlus kitiems kvapams, todėl nepridekite jo benzininiu žiebtuvėliu ar žvake - per liepsną jų turinio kvapas pereis į cigarą ir suteiks šalutinį skonį. Cigarui pridegti idealiai tinka dujinis žiebtuvėlis arba specialūs besieriai degtukai cigarams. Nupjautą cigaro galą prikišę prie liepsnos, atsargiai papūskite į jį ir įsitikinkte, kad jis dega tolygiai. Įdegant cigarą nereikia skubėti. Tai vienas iš gyvenimo malonumų.

3. Rūkykite cigarą neįtraukdami. Burną pripildę dūmų, gardžiuokitės skoniu. Elkitės su cigaru taip, lyg ragautumėte gerą viskį.

4. Užtęskite malonumą. Vos tik padažninsite patraukimus, cigaras užsidegs, o tai jai suteiks ne patį geriausią skonį. Vieno dūmo per minutę gana, kad palaikytumėte cigaro gyvastį.

5. "Degančio cigaro vaizdas be vainikinės aureolės - apgailėtinas", - pažymima viename senamadiškame cigarų etiketo taisyklių punkte. Visgi šiek tiek pelenų ant cigaro ne tik akiai miela, bet ir naudinga, nes padaro aušinimo efektą. Kratyti pelenus nuo cigaro negražu - pasistenkite prisiliesti juo prie peleninės dugno taip, kad pelenų stulpelis nesubyrėtų, o lūžtų.

6. Jei cigaras užgeso - geriau jį išmesti ir užsirūkyti naują. Jei po ranka naujo nėra, galima vėl prisidegti užgesusį, tačiau tai darykite tik kartą.

7. Surūkyti rekomenduojama du trečdalius cigaro, nes likusioje dalyje susikaupia smalos, cigaras karsteli ir ima deginti. Surūkytą cigarą paprasčiausiai palikite peleninėje rūkti - gesinti jo nereikia. Pagarbą cigarui išlaikykite iki galo. Paguldykite cigarą peleninėje ir leiskite pačiam užgesti.

Nerūkykite susierzinęs!

Cigarų pasirinkimas neturėtų būti atsitiktinis - jį lemia jūsų skonis, piniginės storis, sveikata, laikas, kuriuo disponuojate, ir netgi mandagumas.

Jei jūs susijaudinęs ar susierzinęs, neverta pradėti rūkyti brangaus cigaro - vargu ar jis jus nuramins, tačiau viena aišku tikrai - malonumo nepajusite. Akivaizdu, kad cigaro negalima rūkyti greitosiomis, jis reikalauja tylos ir ramybės, juo reikia mėgautis. Prieš užsidegdami didelį cigarą, pasvarstykite, ar tikrai turite pakankamai laiko jam surūkyti. Jei jūs tuo neįsitikinęs, geriau pasirinkti mažesnį. Laikykitės principo: geriau cigarus rūkyti rečiau, bet pačius geriausius. Ir dar: ši prekė yra tokia trapi, kad ją pirkti derėtų tik specializuotuose cigarų salonuose. Ten jie saugomi specialiose patalpose ir spintose, kuriose palaikoma reikalinga temperatūra ir drėgmė.

Norėdami vizualiai parodyti, kaip tikslingiausia rūkyti cigarą, siūlome užeiti į šią youtube.com nuorodą.