Istorija

Cigarai yra turbūt seniausia rūkoma tabako gaminių forma. Archeologiniai radiniai rodo, kad Centrinės Amerikos indėnai rūkė cigarus jau IX amžiuje. Į Europą cigarų rūkymo paprotį atvežė Kristupas Kolumbas, 1492 metais atradęs Ameriką. Cigarai sparčiai išpopuliarėjo, ir tik XIX – XX amžių sandūroje juos išstūmė cigaretės.

XX amžiaus viduryje plačiau ištyrus rūkymo žalą, cigarų populiarumas, ir taip gerokai nukentėjęs išpopuliarėjus cigaretėms, dar labiau nukrito. Tik paskutiniais dešimtmečiais susidomėjimas cigarais vėl ėmė didėti.

Gamyba

Pirmiausia nuskinti tabako lapai laikomi pavėsyje. Šis procesas užtrunka 20-50 dienų ir sumažina vandens bei cukraus kiekį cigarų lapuose. Tuo metu vyksta biocheminiai procesai, pakeičiantys lapo spalvą bei jame esančias medžiagas. Po to lapai fermentuojami žemesnėje temperatūroje. Fermentuoti tabako labai rūšiuojami pagal dydį bei augalo dalį, nuo kurios jie nuskinti. Lapai nuo vidurinės tabako dalies, naudojami išoriniam cigaro sluoksniui, fermentuojami atskirai, itin kruopščiai palaikomose sąlygose. Fermentuoti lapai kietai suspaudžiami į ryšulius ir paliekami tam tikram laikui. Vėliau tabako lapai supjaustomi ir dar kartą surūšiuojami, atskiriant subyrėjusius lapus.

Kokybiški cigarai sukami rankomis, tačiau pigesni žemesnės kokybės cigarai, užpildyti smulkintais lapais, vadinamuoju trumpuoju užpildu, gaminami ir specialiomis cigarų sukimo mašinomis. Cigarai sukami pradedant nuo vidinių sluoksnių, vėliau apvyniojant juos išoriniais ir galiausiai užklijuojant galvutę.

Sudėtis ir struktūra

Vidinis cigaro sluoksnis vadinamas užpildu. Jis gali būti ilgasis – susuktas iš sveikų tabako lapų, arba trumpasis – padarytas iš smulkinto tabako. Cigarai su ilguoju užpildu laikomi daug kokybiškesniais. Užpildas apvyniojamas rišančiaisiais lapais, kuriems paprastai naudojami apatiniai augalo lapai, pasižymintys dideliu elastingumu, o šie – vyniojamuoju lapu, tam naudojami labai aukštos kokybės specialiai atrinkti tabako lapai nuo vidurinės augalo dalies. Išorinis vyniojamasis lapas turi itin didelės įtakos cigaro skoniui ir aromatui.

Skirtingos cigaro dalys parenkamos taip, kad derėtų viena prie kitos ir papildytų cigaro aromatą. Kokybiškų cigarų užpildas taip pat sukamas iš kelių skirtingų tabako rūšių, siekiant subtilesnės skonių gamos.

Uždara, užapvalinta cigaro dalis vadinama galvute. Prieš rūkant jį nupjaunama, nors pigesnių cigarų galvutė dažnai nupjaunama gamybos metu. Pagrindinė cigaro dalis vadinama canonarba tallo. Atviras cigaro galas, kuris rūkant yra uždegamas, vadinamas cigaro pėda.